- možėti
- možė́ti, mõži (-ė́ja), -ė́jo 1. intr. palengva nykti, mažėti: Sniegas jau mõži, t. y. eina mažyn J. Bitys kasmet po medes ėmė možėti S.Dauk. Prekyba kas kartą možėjo S.Dauk. 2. refl. jausti trūkumą ko; manyti, kad bus mažai: Jau možiúos su šienu, t. y. maž teturiu J. Aš možiúos ant sveikatos J. Šiemet pašaro možė́jamos, kažin ar užteksma Užv. Rusteikis možė́josi pašaru Krkl. Anie mõžis piningų Pln. Aš alga nemožė́jaus, bet nenorėjau pri anų tarnauti Šts. Kazimieras vėl, možėdamos savo kareiviais, patelkia savo švogerį Jaroslavą S.Dauk. \ možėti; apmožėti; numožėti; pamožėti
Dictionary of the Lithuanian Language.